Patarimai kaip žindyti dvynukus

Dalinuosi patirtimi, kas man padėjo lengviau susidoroti su dvynių žindymu, nes tai ne tik nuostabi kelionė, bet ir fizinis, bei emocinis krūvis.

Pradžia kiekvienam skirtinga, daug kas priklauso nuo to, kiek anksti gimė vaikučiai ir pan., todėl šį laiko tarpą praleisiu, jis labai individualus, mano pradžią galite rasti čia… Žindymo pradžia..
Bet dabar apie patogumą maitinant vaikučius vienu metu esant vienai.

Pirmieji mėnesiai
Prieš maitinant iškart susiruošiu reikalingus atributus: susistatau iš pagalvių V formos „sostą“, kurį apkloju vystyklais, tokioje vietoje, kad lengvai pasiekčiau padėti pamaitintą mažylį atsirūgimui. Taip pat po ranka visada turėjau merliukų, nes maniškiai atpylinėdavo dideliais kiekiais. Prieš maitinimą suvystydavau taip, kad nesimosikuotų rankytėmis, kurios šiuo atveju labai nepadėdavo stabiliai jų susiguldyti ant maitinimo pagalvės. Vaikus šalia vienas kito susidėliodavau iš vienos pusės, tada po vieną užsikeldavau ant maitinimo pagalvės, kadangi buvo stipriai suvystyti, jie stabiliai tiesiai ir atsiguldavo, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos. Vienam vaikučiui jau pavalgius paguldydavau jį ant suformuoto iš pagalvių sosto, o kitą – ant peties atsirūgimui. Kol vienas nešiojamas, kitas savo ‘soste’ atsiriauginėja ir atpylinėja saugiai, nes galvytė pakelta ir pasukta ant šono. Tada pasikeičiu vaikais. taip darydavome kol priaugome svorį, tinkantį vaikams gulėti gultukuose.

Baby Bjorn Gultukai
Kai vaikai tapo ‘tinkami’ gultukams, gultukus apklodavau vystyklais, o visa kita taip pat, tik jau nebevystomi vaikai daugiau judesio. Susidedu vaikus ant lovos iš šono (dažniausiai taip kad, kai vieno galvytė žiūri viena kryptimi, kito kita, nes taip imant patogiau vieną užsidėti prie artimesnio ‘papuko’ kitą prie tolimesnio) , ir užsidėjus pagalvę, ant jos susidedu vaikus po vieną. žinoma, būdavo ir nepatogių pozų, bet… man svarbiau, kad vaikai sėkmingai įsitaisydavo ir pavalgydavo. po maitinimo, vienas į gultuką, kitas ant rankų ir atvirkščiai 🙂

Sėdėjimas ir ropojimas.
Šiuo etapu po truputį išbraukiau ir maitinimo pagalvę, atsisėsdavau lotoso forma, vaikai patys atropodavo vos mane pamačius ant grindų, galvytės ant mano šlaunų, o kūnelis ant žemės, toks pusiau sėdom pusiau gulom vaizdelis 🙂 žinoma, mano nugara šioje vietoje kentėdavo, bet … juk trumpam :)) jei reikėdavo papildomai naudodavau paprastas pagalvytes pasikelti jų galvytėm.

Dabar mums metai laiko, vis dar valgome ‘ant grindų’, o kai nulūžta tiesiog nuridenu ant kilimo, kad atsistojus galėčiau vieną po kito nunešti į lovytes;)

Patarimas: nebijokit, visą tai reikai daryti su noru pamaitinti vaikučius, o ne padaryti tai ‘tobulai’… kai nebebijojau, nes turėjau išmokti tai daryti viena be pagalbos, man tai tapo tooookiu malonumu ir meditacija 😉 kelionėse puikiausiai panaudodavau arba pagalves, iš jų susistatydama aplink save ‘sostą’, arba pripučiamą ratą, kurį tiesiog užsidedavau ant liemens, atsisėsdavau ir susiguldydavau ant jo vaikus iš šonų